- tobulingas
- tobulìngas, -a adj. (1) Bru; Sut, N, L500, tobūlìngas (1) NdŽ, KŽ
1. žr. tobulas 1: Mūsų kalba yra tobulingesnė už grykišką ir lotynišką, todėl ji ir daugiaus dvasią stiprina nekaip anos LC1885,28. O būdamas tobulingas visiemus, kurie yra jam paklusnūs, tapo priežastimi amžino išganymo BtPvŽ5,9. Jų tikėjimas gyvas ir tobulingas GMŽ.
tobulìngai adv., tobūlìngai NdŽ, KŽ.2. NdŽ puikus, prabangus.
Dictionary of the Lithuanian Language.
